blakinis

2 blakìnis, -ė adj. (2), blãkinis (1) 1. kuriame greit vysta ir yra blakių: Troba blãkinė Ds. 2. dvokiantis blakėmis: Iš kur toks blãkinis kvapas? Ds. Visa augymė, o labiausiai lapai, turi kvapą losną, blakinį P. Blakìnės grūšios (turi nemalonų kvapą) Rdm. Ir blãkiniai [obuoliai] gardūs, kai išsistovi Kp. 3. žr. blakiškas: Pasisiuvau andaroką iš blakìnio traknio Dl.